rykamas

×rýkamas (vok. Rietkamm) sm. (1) Br, Vrb, Alvt į retą skietą panašus prietaisas, pro kurį suriečiami metmenys ant veleno: Par rýkamą riečia audimą J. Nuo mestuvų nuimtiems audeklo apmatams, vadinamajam geiniui, į stakles įriesti buvo vartojamas tam tikras labai retas skietas, vadinamas rietku, rykamu rš. Rýkamas atskiria sulipusius metmenis ir lygiu plotu guldo rietimą ant veleno rš. Geros audėjos turėdavo ir rykamus Šil. Per ką riesim audeklą: per rýkamą ar per skietą? Alk. Mes ir be to rýkamo apseinam; tas tik prūsų bobų išmislas Žgč.